Gruodžio 10 dienos popietę, 8 klasės mokinė Kamilė Masiulytė kvietė į savo asmeninės tapybos parodos atidarymą. Kamilė piešia nuo gimimo. Savo įgūdžius labiau pradėjo lavinti nuo 5 klasės, aktyviai lankydama dailės neformalaus švietimo užsiėmimus ir visą savo laisvalaikį skirdama tapybai. Prieš renginį Kamilė labai jaudinosi, anot jaunosios dailininkės, piešiniuose gyvena dalis jos. Tapybos parodos atidarymui Kamilė ryžosi paskatinta dailės mokytojos R. Balčaitienės, kuri konsultuoja meno technikos klausimais ir ne tik.
Piešiniuose atsispindi gamtos peizažai, kurie pastaruoju metu įsikūnija triptikos formose. Pasiūlymų piešti Kamilė gauna daug, tačiau kaip pati parodo autorė sako – „piešiu, ne pardavimui, o su meile“, todėl piešiniai atsiduria šeimos narių ir artimų draugų namuose.
Savo ateitį Kamilė mato kaip geografijos mokytojos. - „Noriu būti mokytoja“! - ryžtingai taria Kamilė. Piešimas yra mano hobis, mano pats mylimiausias laisvalaikis....
Pagaliau 5 a ir 5 b klasės mokiniai sulaukė savo krikštynų. Jų krikštynų data buvo kruopščiai slepiama. Paslaptyje buvo ir pačio renginio eiga. Krikštynų organizatoriai – 2Ga klasės mokiniai. Dešimtokai visą savaitę kūrė scenarijų, darė priemones, kad renginys būtų kuo įdomesnis, linksmesnis, prasmiškesnis.
Šventė prasidėjo vos nuskambėjus skambučiui į pirmai pamokai: į darbą jau spėjusius įnikti penktokus sutrukdė dešimtokai. Penktokai buvo informuoti, kad nuo šiandien jie bus priimti į Eržvilko gimnazijos bendruomenę ir todėl jiems dabar yra suteikiami nauji krikšto vardai. Jas turį nešioti iki šeštosios pamokos pradžios – krikšto ceremonijos tęsinio. Pertraukos ir pamokos penktokams slinko linksmai – vis kas nors šyptelėdavo pamatęs klasės draugo krikšto vardą.
Per šeštą pamoką krikštatėviai pasitiko savo krikšto vaikus ir lydėjo į aktų salę, kurioje laukė iškilminga krikštynų ceremonija. Kelias nebuvo lengvas. Eidami mokiniai turėjo skanduoti penktokų skanduotę, atlikti įvairias ištvermės, sumanumo, vikrumo reikalaujančias užduotis.
Dešimtokams pritarus, kad visi penktokai yra verti būti priimti į gimnazijos bendruomenę, krikštynų kunigėlis skaitė priesaiką, o visi dalyvaujantys ją kartojo. Po priesaikos žodžių visi penktokai turėjo suvalgyti po griežinėlį citrinos, „kad paskutinį kartą būtų susiraukę mokykloje“ ir pasirašyti po priesaika. Pagaliau, po ilgų išbandymų, penktokai tapo pilnateisiais vyresniųjų klasių mokiniais.
Krikštatėviai taip pat buvo apdovanoti krikšto vaikų. Po ceremonijos jų laukė gardus šokoladinis pyragas.
Mūsų mokykla buvo atrinkta į pilietinį projektą Padrąsinti. Įkvėpti. Palaikyti. Jo metu iki vasario mėnesio mokykloje apsilankys keturi įdomūs svečiai.
Pirmasis svečias aplankęs mūsų gimnaziją ir susitikęs su gimnazistais buvo Marijus Štilinis. Jaunas, energingas, perspektyvus jaunuolis kalbėjo apie save, savo praeitą kelią mokykloje, įgyvendintus tikslus ir laukiamus naujus iššūkis.
Jis tikrai mus įkvėpė! Ačiū, Marijau!
Gruodžio 10 d. gimnazijos pirmokėliai šventė šimtadienį „100 dienelių mes mokyklėlėj“. Vaikai dainavo, deklamavo, klausėsi pasakos „Pirmasis Boružiukų ruduo“.
Tai ilgalaikio projekto „Pirmokai kuria pasaką“ rezultatas. Jo metu, spalio-lapkričio mėnesiais, pirmokų šeimas lankė mokytojos pradėta kurti pasaka, kurią reikėjo pratęsti 4-6 sakinukais. Klausytis tikrai neprailgo, nes kūrinys pilnas nuotykių, paslapčių.
Vėliau laukė užduotys, kurias atlikus iššovėme konfeti ir vaišinomės šventiniais keksiukais, ant kurių degė šventinės žvakutės. Užpūsta liepsnelė nusinešė visų svajones ir norus.
Ačiū visai pirmokų bendruomenei už kūrybiškumą, idėjas, palaikymą. Tikiuosi, kad gera nuotaika ir džiugūs šimtosios dienelės prisiminimai ilgam pasiliks kiekvieno pirmoko širdelės kertelėje...
Mokytoja Vaidutė K.
Lyg duonos riekutę su meile paėmę,
Įžiebkime savo širdy kibirkštėlę.
Darykime darbus gerus ir taurius.
Stebėkim, kaip šviečia mūsų vidus.
Adventas – tai laužas gerumo, vilties.
Prigluskim kiekvienas prie draugo peties.
Laiko tėkmė veja mus į priekį. Ir vėl priartėjome prie Didžiųjų, gražiųjų metinių švenčių. Tai laikas, kad pasiruoštume Kalėdoms – malonės metui. Šį gražų ir prasmingą laikotarpį vadiname Adventu. Laikas, pilnas laukimo, kviečiantis į rimtį ir susikaupimą. Adventas kviečia mus tarpusavio supratimui, užuojautai, pagalbai ir susitelkimui.
Gruodžio 3 d. rytą, gimnazijos pradinių klasių mokinius pasitiko tyla, rimtis ir žvakių šviesa. Visi susirinkome koridoriuje, kur vyko netradicinė pamoka „Advento šviesa“. Koridoriaus viduryje buvo išpintas Advento vainiko ratas. Kartu su vaikų folkloro grupe „Šaltuonėlė“ ir 3 klasės mokiniais dainavome Adventines dainas. Uždegę pirmąją Advento žvakę nusiteikėme laukti Šv. Kalėdų.
