logo

Šaltuonos g. 14, Eržvilkas
Telefonas: (8 447) 43158

El. paštas:  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 


button tamo

 

Pamokų laikas

1.   8.30 - 9.15
2.   9.25 - 10.10
3.   10.20 - 11.05
4.   11.25 - 12.10
5.   12.30 - 13.15
6.   13.25 - 14.10
7.   14.20 - 15.05
8.   15.15 - 16.00

Gimnazijos istorija



1865-1906 m. (rusiškoji pradinė mokykla)

Rusijos imperijos carinė valdžia siekdama rusinti mažąsias tautas 1864 metais uždraudė mažąsias parapijines mokyklas. Naujai įkurta liaudies mokyklų direkcija ėmė rūpintis rusiškų pradinių mokyklų steigimu Kauno gubernijoj.

Leidinys „Kauno gubernija“ nurodo, kad 1865 metais  buvo įsteigta Eržvilke pradinė mokykla. Rusiškoji mokykla buvo vadinama liaudies mokykla, turėjo 3 skyrius. Mokykla dirbo smuklininko Š. Mazinterio namuose. Mokslas truko tris metus. Mokslo metai prasidėdavo lapkričio mėnesį ir tęsdavosi iki gegužės mėnesio. Dėstomoji kalba buvo rusų kalba.Mokykloje mokė rusų kalbos,tikybos pagrindų, aritmetikos ir istorijos.

Pradžioje buvo vienas mokytojas Lebedevas (grafo giminaitis). 1870 metais Lebedevą  pakeitė Šaitanovas pakeitė A.Šaitanovas. Mokinių tėvams prašant pastatytas specialus pastatas mokyklai (dabartinės mokyklos teritorijoj) ir iš smuklininko namų 1873 m. persikėlė į naujas patalpas.

1895 metais į šią mokyklą atkeltas antras mokytojas E. Michalkovas.Visi mokytojai  buvo įvairios socialinės kilmės:

Šaitanovas-dvasininko sūnus, turėjo specialų vidurinį išsilavinimą.

Lebedevas- dvarininko giminaitis, jokio išsilavinimo neturėjo.

Michalkovas-iš buržuazijos, vidurinis išsilavinimas.

Šaitanovas Eržvilke dirbo 35 metus. Jis pramoko lietuviškai ir buvo labai mylimas. Mylėjo gamtą, vaikus mokė skiepyti medelius, prie mokyklos užveisė sodą, įsteigė mokyklos bibliotekėlę (apie 500 knygų).

Mokyklą išlaikė valsčius savo lėšomis. Miško kurui duodavo Lapgirių dvaras. Šio dvaro savininkė Ana Chruščiova. Ji ilgą laiką buvo mokyklos garbės globėja ir pasirašydavo ant mokinių mokslo pažymėjimų.

Apie 1870-1875 m. Eržvilko apylinkėse įvykdytas valstybinės žemės dalijimas. Tuo met mokykla gavo žemės sklypą (vieną dešimtinę ir 674 sieksnius). Pastatytas mokyklos priestatas. Naujame pastate mokėsi 3 skyriai . Mokiniai susodinami į dviviečius suolus (iki tol mokiniai sėdėjo apie stalus). Senojoje mokykloje įrengta valgykla, mokinių vadinama špižarnė. Valgykloje mokiniai apsitarnaudavo patys.

Pamokos prasidėdavo 10-11 val. ir tęsdavosi iki vakaro. Vadovėliais aprūpindavo mokykla. Rašymo priemonių labai trūko, popierius būdavo prabangos dalykas. Mokiniai rašydavo ant marmurinių lentelių, rašydavo specialiu pieštuku, vadinamu grifeliu. Pramokę rašto, jie gaudavo neliniuoto popieriaus (susiliniuodavo patys mokiniai).

Mokinių buitis skurdi. Į mokyklą mokiniai eidavo apsiavę naginėmis,kurpėmis, apsirengę namų audimo drabužiais, milinėmis, avikailio kailiniais. Knygas atsinešdavo terbose, perrištose virvutėmis ir užsegtose sagomis.

Eržvilko mokykloje iki pirmojo pasaulinio karo ryškus luominis skirtumas. Išduodant mokyklos baigimo pažymėjimus įrašydavo, kad mokinys bajorų, valstiečių ar darbininkų kilmės.

1895 metais Eržvilko liaudies mokykla perorganizuota į dviklasę liaudies mokyklą. Joje buvo 5 skyriai. Mokykloje  dirba du mokytojai Šaitanovas ir Michalkovas. Vėliau Nastia Kaziola ir Lida Nagruckaja. Mokinių skaičius dviklasėje mokykloje išaugo iki 150. Dviklasė mokykla Eržvilke veikė iki 1914 m. Tada mokytojai mokinius ruošdavo dar ir privačiai. Egzaminus mokiniai turėjo laikyti Jurbarke, vėliau ir Eržvilke. Pažymėjimus išduodavo Raseinių apskrities mokykla. Sprendžiant iš pažymėjimų registracijos knygos, mokyklą baigdavo nedaug. Per 30 metų vos 100.

Po mokytojo Šaitanovo mirties 1903 m. į Eržvilką atsiųstas  naujas mokytojas Romančiukas, Michalkovas paskirtas vedėju.

1906-1922 pirmojo pasaulinio karo ir pokario mokykla.

Po spaudos draudimo panaikinimo 1906 m. Eržvilko mokykloje pradėta mokyti lietuviškos abėcėlės, skaityti, nustota drausti kalbėtis lietuviškai.

Nemažai žinių apie Eržvilko mokyklą pateikta 1911 sausio 18 d. statistinėje ataskaitoje, kurią Vilniaus mokymo apygardos valdybai pateikė dviklasės mokyklos vedėjas E.Michalkovas.

1911 m. sausio 18 d. mokykloje  mokėsi  123 berniukai, 53 mergaitės. Ne visi vaikai buvo priimami į mokyklą. Trūko patalpų. Vaikai pasimokę vieną žiemą ir pramokę skaityti dažnai toliau nesimokydavo. Pagrindinė priežastis – namų aplinkybės.

Michalkovui pasitraukus iš Eržvilko, jo vieton atkeltas mokytojas Trečiokas, baigęs Veiverių mokytojų seminariją. Šis mokytojas rūpinosi mokyklos inventoriaus gerinimu: dviviečiai suolai perdirbti į triviečius. Mokytojas Trečiokas Eržvilke dirbo neilgai, jis mirė nuo širdies smūgio. Po jo mirties dirbo  Kuzmickas, Stelmokas...

1913 m. senasis mokyklos pastatas jau tapo nebetinkamas, jis perduotas J. Toliušiui.  Jame iki  nugriovimo (1916 m.) buvo padaryta didelė salė su scena. 1916 m. pastatytas atskiras namas, kuris ir dabar tebėra prie kelio į mokyklos kiemą.  Kažkodėl jis buvo vadinamas „kumetynu“.

Tuo metu mokykla tapo kultūrinio darbo židiniu. Rengiami vakarai, skaitomos paskaitos, statomi vaidinimai „Gudri našlė“, „Tadas Blinda“, „Amerika pirtyje“.

Eržvilko apylinkėse veikė  daraktorinės mokyklos įsikūrusios privačiuose namuose.

Pirmojo pasaulinio karo metu švietimo darbas Eržvilke susilpnėjo. Karo ir pokario metais Eržvilke dirbo tik vienas mokytojas Serbenta.

Nuo 1920 metų Eržvilke jau dirbo trys mokytojai.  1922 m. tolimesniu švietimu rūpinasi patys Eržvilkiškiai.

1922-07-03  vidurinė mokykla

Po 1922 m. žemės reformos išporceliavus Dirvonų dvarą, Eržvilko valsčiaus savivaldybė gavo buvusio dvaro savininko Chruščiovo ligoninės pastatą prie Balandinės miško Dirvonų kaime. Valsčiaus taryba, gyventojų prašoma, nutarė šį pastatą perduoti mokyklai. Iš pradžių buvo projektuojama prie pradžios mokyklos įkurti kurį nors amato skyrių. Tačiau  gyventojams pageidaujant  Eržvilko valsčiaus Taryba 1922 m. liepos 3 d. nusprendžia steigti  Eržvilko viduriniąją mokyklą.Tame pačiame protokole patvirtina ir šios mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą. Taip pat praplečia mokyklos steigimo komitetą, nes darbų labai daug...

Prie mokyklos steigimo prisidėjo ir aplinkinės bažnyčios. Tuo laiku per bažnyčias greičiausiai pasklisdavo visiems rūpimos svarbios žinios. Mokyklos steigimo komitetas rinkosi į posėdžius ir nuolat priimdavo naujus sprendimus dėl remonto, mokytojų paieškos, numatė mokytojų išlaikymo reikalus.

1922 m. liepos 25 dieną Lietuvos švietimo ministerijos pradžios mokslo departamentas savo rašte Eržvilko valščiaus vidurinei mokyklai steigti pareiškia, kad Švietimo Ministerijos š. m. liepos 24 d. rezoliucija leidžiama įsteigti Eržvilko vidurinė su amatų skyriumi mokykla su sąlyga: mokykla turi būti aprūpinta reikalingais amatui įrankais, mokymo priemonėmis. Steigiamasis komitetas aktyviai dirbo, numatė kaip priims mokytojus, kaip organizuos mokinių priėmimo egzaminus. Nuspręsta už egzaminus imti po 100 auksinių  mokesčio, už pirmo pusmečio mokslą imti po 1000 auksinių.

Taigi  nepilna Eržvilko vidurinė mokykla  atidaryta 1922 m. rugsėjo 1 d., iki 1925 metų ji buvo išlaikoma gyventojų ir valsčiaus savivaldybės lėšomis. Tačiau 1922 m. lapkričio mėn. Švietimo ministerijos raštu buvo reikalaujama mokytojams turėti atitinkamą mokslo cenzą. O to daug kas neturėjo. Tačiau ir ši problema buvo išspręsta. Nuo 1922 m. Švietimas Eržvilke pagerėjo.Įkurta nepilna vidurinė mokykla tapo populiari gyventojų tarpe. Tai buvo didelis žingsnis šio krašto liaudies švietimo srityje, turint galvoje kad 1922 m. Lietuvoje iš viso veikė tik 66 vidurinės mokyklos. Skurdžiomis sąlygomis, bet mokykla  veikė.

1928 m. Ministrų Taryba uždarė 14 vidurinių mokyklų. Eržvilko tame sąraše dar nebuvo, tačiau  1930-1934 m. plane jau buvo įrašyta apie likvidavimą. Ministerija motyvavo, kad per brangi mokykla, kai nedaug mokinių mokosi.

 

 Nuo 1935-08-01 vėl pradinė mokykla

1935 m. rugpjūčio 1 d.raštu likviduota Eržvilko vidurinė mokykla. Uždarius vidurinę mokyklą mažu žiburėliu švietė pradžios mokykla. Nuo 1935 m. joje veikė 6 skyriai.  1937-1938 m.  pablogėjo ir pradžios mokyklos būklė. Senasis pastatas ėmė irti, o  buvęs vidurinės mokyklos pastatas prie Balandinės miško  dėl tolumo nuo miestelio, pelkėtos ir miškingos aplinkos mokyklai buvo nepatogus ir nehigieniškas. Todėl pradėta rūpintis naujos mokyklos pastato statyba. Pastatas statomas 1938-1939 m.

1940 m. per mokslo metų užbaigimo šventę, kurioje dalyvavo apie 150 Eržvilko gyventojų vaikų klausėsi vedėjo Valinčiaus pranešimo apie mokslo metų rezultatus. Po  kuklios meninės programos į mokyklą buvo įneštas mokytojo radijo aparatas ir vaikai smalsiai klausėsi jų vadovėlių autoriaus Prano Mašioto kalbos. Tai buvo didelė šventė, nes radijo aparatas daugeliui buvo nematytas daiktas. Tačiau  ši paslaptinga dėžutė pranešė ir  tai, ko niekas nesitikėjo: Raudonoji Armija peržengė Lietuvos sienas.Prasidėjo naujo gyvenimo etapas.

Pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas į mokyklos plėtimą. Kadangi naujoji mokykla nebuvo įrengta, o senasis jos pastatas 1937 m. buvo nugriautas, todėl laikinai teko  nuomoti patalpas pas privačius asmenis. Eržvilkiškiai visomis jėgomis pradėjo naujiems mokslo metams  ruošti ką tik pastatytą tipinę šešių skyrių pradžios mokyklą. Iki rugsėjo pirmosios jos įrengti nepavyko, bet ji buvo atidaryta 1940 m. lapkričio 7 d.

1940 -11-07 atkurta vidurinė mokykla

1940 m. lapkričio 7 d. atkurta Eržvilko vidurinė mokykla. Pirmą kartą mokykla apšviečiama elektra. Pradžios mokyklos V,VI skyriai perorganizuoti į klases.

Klastingas hitlerinės Vokietijos įsiveržimas į Tarybų Sąjungą ir  vokiškoji okupacija sutrukdė kūrybingą Eržvilko vidurinės mokyklos darbą. 1941 m. birželio 25 d. su hitlerininkais grįžęs direktorius Dičpetris ėmėsi fašistinio darbo šioje mokykloje. Nors okupacijos metais Eržvilke teveikė tik trijų klasių progimnazija, tačiau mokslo siekimo nepavyko užgniaužti: 1941 metais progimnazijoje mokėsi 123 mokiniai. Buvo penkių skyrių pradinė mokykla ir II, III, IV klasės.

Nežiūrint to, kad Eržvilko progimnazijoje uoliai vykdomi visi Švietimo valdybos įsakymai, buvo siekiama ją uždaryti. 1943 m. miestelyje buvo įkurta vokiečių mokykla.  Eržvilko apylinkių gyventojai stengėsi išlaikyti progimnaziją. Tėvų komiteto pirmininkas Šveistys kreipėsi į vadovybę Vilniuje. Šis drąsus žygis baigėsi tragiškai, nes Šveistys nežinomom aplinkybėm žuvo Vilniuje.

1944 m. Eržvilko mokykloje vokiečiai įrengė lauko ligoninę.  Mokyklos inventorius suniokojamas. Mokykla kuriasi pas gyventojus. Keliose vietose netoli miestelio išsidėsčiusiose klasėse pradėjo veikti pilna gimnazija. Taip mokykla dirbo iki  Eržvilko išlaisvinimo 1944 m. lapkričio 7 d.

Fronto metu mokyklos pastatas apšaudytas, langai išdaužyti, sudaužytas stogas. Vėl vyko mokyklos atstatymo darbai. Tuo labai rūpinosi direktorius A.Giedraitis. Mokinių skaičius pasiekė 411. Mokykla tais metais turėjo visas aštuonias gimnazijos klases. 1945 m.  baigė 1 gimnazijos laida, 21 abiturientas.

Pirmasis priestatas iškilo 1964 m., o antrasis priestatas su bendrabučiu, valgykla ir sporto sale - 1979 metais. Sava katilinė pastatyta 1994 metais. Mokyklos renovacija atlikta 2001 metais. Sutvarkyta katilinė, stogai, pakeisti langai. 

2002 m. pradėtas vykdyti mokyklos vidaus auditas.
              2004 m. vasarą atliktas dalinis vidaus remontas.
              2005 m. rugsėjo mėn. paminėtas 140 metų mokyklos jubiliejus.
              2015 m. balandžio 24 d. gimnazija minėjo 150 metų jubiliejų.