Keturias savaites prieš Šv. Kalėdas yra Adventas – susikaupimo ir ramybės metas. Jis prasideda ketvirtąjį sekmadienį prieš Šv. Kalėdas ir baigiasi gruodžio 25 dieną. Adventas simbolizuoja krikščioniškųjų metų pradžią ir užima ypatingai svarbią vietą tarp krikščioniškųjų tradicijų.
Žodis „adventas“ yra kilęs iš lotyniško termino „artėjantis, būsimas“ bei siejamas su dviem Jėzaus Kristaus atėjimais (atitinkamai Gelbėtojo ir Teisėjo). Pirmasis Advento minėjimas pasirodo Leridos sinodo (524 m. po Kristaus) raštuose, o laikotarpis pradėtas taip vadinti nuo Vakarų bažnyčios metų pradžios.
Tikybos mokytoja R. Greičiūtė papasakojo, jog Vakarų kultūros šalyse keturios Advento savaitės yra švenčiamos nupynus Advento vainiką ir papuošus jį keturiomis žvakėmis. Apvalūs vainikai, pinami iš visžalių augalų, simbolizuoja amžiną gyvenimą ir beribę Dievo meilės prigimtį. Trys žvakės paprastai yra violetinės arba mėlynos, o ketvirtoji – rausva arba rožinė.
Kiekvieną laikotarpio sekmadienį uždegama žvakė. Rausva žvakė uždegama trečiąjį sekmadienį, kuris yra laikomas šventiškesniu nei kiti. Kalėdų dieną vainiko viduryje arba vietoje vainiko uždegama penktoji žvakė (žinoma kaip „Kristaus žvakė“, paprastai baltos spalvos).
Eržvilko kultūros centro ansamblis „Gintarinis medis“ kartu su gimnazijos 7–8 klasių mokinėmis giedojo adventines giesmes.
Tikybos mokytojos iniciatyva buvo pagamintas Adventinis kalendorius, kuriame gimnazijos bendruomenės nariai, mokiniai bei gimnazijos svečiai rašys sveikinimus ir palinkėjimus.
