Trečią kartą programos „Pasakos augimui. Asmenybės ugdymo užsiėmimai“ autorė ir vedėja Akvilė Sadauskienė (partnerė Prienų švietimo pagalbos tarnyba) pakvietė tapti didelės, mūsų gražios Lietuvos ribas išaugančios ugdymo pasakomis iniciatyvos „Pasakų iššūkis 2021“ dalyviais. Jau pernai Eržvilko gimnazijos mokiniai aktyviai dalyvavo pažintinėje pasakų kelionėje, nešančioje per įvairias kultūras, praturtinančioje emociniais, lingvistiniais gebėjimais ir skaitė rinktinėje „Mėlynasis karoliukas“ sudėtas viso pasaulio pasakas. Šiemet vėl įsigijome iniciatyvos metodinį leidinį – pasakų rinktinę „Laimė“ ir noriai įsitraukėme į pasiūlytas veiklas. Pirmiausia minčių lietaus metodu pabandėme išsiaiškinti, ką mums reiškia žodis LAIMĖ, su kokiais jausmais, simboliais jį siejame. Vaikų manymu, laimė yra tada, kai tave myli, prisimena, kai su tavim draugauja, viskuo dalinasi, kai tau šypsosi, todėl buvo pasirinkti simboliai: širdis, šypsena, laimės būrimas su ramunės žiedu ir tradicinis simbolis – pasaga.
Kaip surasti raktą, padedantį atrakinti pasakų karalystės duris?
Su 2–5 klasių mokiniais skaitėme įvairias pasakas, jas aptarėme ir projektinei veiklai pasirinkome bulgarų pasaką „Slyvos už šiukšles“, nes suintrigavo pavadinimas ir pasakos moralas. Tapti aktyviais skaitytojais, lavinti įvairius lingvistinius gebėjimus padėjo „Burbulo“, „Nuosekliosios sekos“ mąstymo žemėlapių sudarymas. Sukaupti ir išlaikyti dėmesį, lavinti vaizduotę, smulkiąją motoriką, regimąjį suvokimą padėjo raidžių – mandalų, darbštuolės mergelės spalvinimas. Su mokiniais bandėme kelti probleminius klausimus: Kodėl valstietis marčios ieškojo, o ne pats sūnus? Kodėl sūnus dar buvo nevedęs? Ar sūnui patiks tėvo išrinkta mergelė? Ar jis turi klausyti tėvo? Kodėl kai kurios kaimo moterys ir senutės namuose rado daug šiukšlių? Gal joms niekas nepadeda tvarkytis? Visi kartu pasakoje ieškojome priežasties ir pasekmės ryšio ir nusprendėme, kad įvairūs žmonių veiksmai visada turi pasekmes. Mokinių iniciatyva buvo atlikta apklausa „Kur jūsų namuose galima rasti šiukšlių?“, antrokai ir trečiokai užpildė stulpelinę diagramą. Su pasakų geografija susipažinome, kai pasaulio žemėlapyje spalvotais siūlais sujungėme Lietuvą su tomis šalimis, kurių pasakas skaitėme. Penktokai mokėsi, kas yra mastelis ir pritaikė žinias apskaičiuodami atstumus tarp įvairių šalių. Atlikę įvairias užduotis tapome aktyvesniais skaitytojais.
Vietoj išvados: Iš mažo pasakos pumpuro galima užauginti visą išminties medį.
Specialioji pedagogė, logopedė Rima Mikalkėnienė
