SMURTAS PRIEŠ VAIKUS

Smurtas prieš vaikus – visos seksualinės prievartos, apleistumo ar aplaidžios vaiko priežiūros, kitokio jo išnaudojimo fizinio ir/ar emocinio blogo elgesio, sukeliančio faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, raidai ar orumui, formos.

PAGRINDINIAI PATIRTO SMURTO POŽYMIAI. KAIP ATPAŽINTI, KAD VAIKAS PATYRĖ SMURTĄ? 

Fizinis smurtas prieš vaikus – tai šiurkštus elgimasis su vaiku bei fizinis vaiko sužalojimas, kuris nėra nelaimingas atsitikimas ir kurio negalima įtikinimai paaiškinti. 

Apie vaiko patiriamą fizinį smurtą galėtų liudyti šie požymiai: 

  • įvairių gijimo stadijų žaizdos, poodinės kraujosruvos, nubrozdinimai, skirtingų spalvų mėlynės, įvairių kūno vietų sumušimai, vaiko odos nudegimai nuo cigarečių gesinimo;
  • skirtingo pobūdžio kūno sužeidimai;
  • tėvai ar globėjai negali aiškiai nusakyti tų sužeidimų priežasties;
  • esama įvairių kūno vietų sužeidimų, bet tėvai ar globėjai nurodo tą pačią skirtingų sužeidimų priežastį;
  • vaikas nenoriai kalba apie tai, iš kur atsirado odos ar kiti sužeidimai, arba paaiškinimas nėra įtikinamas; dažniausiai sakosi pats ar atsitiktinai susižeidęs;
  • apranga neatitinka oro sąlygų (pavyzdžiui, karštą dieną apsirengęs drabužiais su ilgomis rankovėmis ar aukštomis apykaklėmis, siekdamas nuslėpti sužalojimus);
  • stipri vaiko reakcija prie jo prisilietus (krūpteli, sušunka, bijo lietimų). 

Kartais kai kurie iš šių požymių gali būti ir savęs žalojimo pasekmė. Paaugliai neretai patys save braižo, veriasi įvairius daiktus į odą, išsidegina žymes. Bet kuriuo atveju, ar tai būtų kito asmens smurtas prieš vaiką, ar savidestrukcija (pavyzdžiui, savęs žalojimas ar bandymas nusižudyti), akivaizdu, kad vaikui (paaugliui) reikalinga ne tik medicininė pagalba. 

Seksualinis smurtas prieš vaikus – vaiko raidos požiūriu priklausomų vaikų įtraukimas į seksualinę veiklą, kuriai jie nesubrendę, kurią ne visai suvokia, į kurią nesugeba tinkamai reaguoti, kuri pažeidžia socialinius tabu ir kuria tvirkintojas siekia patenkinti savo seksualinius poreikius. 

Esant seksualinei prievartai (ne tik prievartavimui, bet ir priekabiavimui, lytinių organų, pornografijos vaikui demonstravimui, masturbavimui, jo lytinių organų lietimui ar vertimui liesti kitą asmenį) be minėtų fizinių sužalojimų bei keisto vaiko ar tėvų elgesio ir paaiškinimų, gali būti ir šie vaikui būdingi simptomai bei požymiai: 

  • vaikščiojimo, sėdėjimo, koordinacijos sutrikimai;
  • genitaliniai ar analiniai sužeidimai (patinimai, kraujavimai); 
  • nevalingas šlapinimasis ar tuštinimasis į drabužius (būdingas mažiems vaikams); 
  • venerinės ligos; 
  • genitaliniai skausmai ir niežulys; 
  • pakitęs miegas (šlapinimasis į lovą, vartymasis, košmarai, baimė miegoti vienam, nenoras miegoti tamsoje); 
  • psichosomatiniai negalavimai be aiškios medicininės priežasties (pilvo, galvos, galūnių skausmai; pykinimas); 
  • seksualizuotas elgesys (pavyzdžiui, vaikas įkyriai domisi seksualine veikla, slapta bandon liesti suaugusius, reikalauja, kad kiti jį/ją liestų, elgiasi seksualiai įmantriai, provokuojančiai, gundančiai su suaugusiais, prievarta išrenginėja kitus, seksualinės žinios per daug išsamios vaiko amžiui, viešai, įkyriai masturbuojasi, įtraukia į tai kitus vaikus, kiša daiktus į savo ar kitų vaginą ar užpakalį, imituoja seksualinę sueitį su kitais vaikais, gyvūnais ar žaislais). 

Labai svarbu prisiminti, kad nėra vieno konkretaus požymio, kuriuo remiantis, būtų galima tvirtai pasakyti, jog vaikas patiria seksualinę prievartą. Tik esant bent kelių požymių grupei, galima įtarti, kad vaikas yra ar buvo seksualiai išnaudojamas. 

Vaiko nepriežiūra – ilgalaikis fizinių ir psichinių vaiko poreikių nepatenkinimas, dėl kurio kyla grėsmė visapusiškai vaiko raidai. 

Pasaulio sveikatos organizacija be fizinio, emocinio ir seksualinio smurto neseniai įvardijo ketvirtą smurto formą – nepriežiūrą. Tai ilgalaikis bazinių vaiko poreikių (fizinių, emocinių ir socialinių) netenkinimas, dėl ko sutrinka normali vaiko raida. 

Svarbu nenumoti ranka, pastebėjus vaiką, kuris: 

  • yra neatitinkančio jo amžiaus (per mažo) ūgio ir svorio;
  • aprengtas nešvariais, sudriskusiais rūbais; 
  • alkanas; 
  • turi parazitų; 
  • nuo jo sklinda nemalonus kvapas; 
  • matyti, jog vaikas neturi elementarių įgūdžių (pavyzdžiui, nemoka plauti rankų ar užsirišti batų raištelių). 

Dažniausiai bet kurios iš minėtų smurto formų (pavyzdžiui, kai vaikas mušamas, prievartaujamas ar neprižiūrimas) beveik neišvengiamai būna susijusios ir supsichologiniu arba emociniu smurtu. Emocinis smurtas prieš vaikus – nuvertinimas, menkinimas, žeminimas, šmeižtas, grasinimas, gąsdinimas, atskyrimas, kvailinimas ar kitokie ne fizinio kontakto elgsenos modeliai, judėjimo laisvę apribojantys veiksmai, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasiniai, moraliniai ar socialiniai sveikatai ir raidai. 

Apie vaiko patiriamą psichologinį smurtą gali išduoti: 

  • jo pasikeitęs elgesys,
  • nepasitikėjimas savimi ir kitais,
  • agresyvumas,
  • didelis baimingumas,
  • dažni nuotaikų svyravimai, depresyvumas ir kt. 

KUR KREIPTIS, JEI VAIKAS PATYRĖ SMURTĄ, ARBA ĮTARIAMA, KAD JIS PATYRĖ SMURTĄ?

Į: 

  • Policiją, 
  • Vaiko teisių apsaugos skyriaus (tarnybos) specialistus, 
  • Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, 
  • Medicinos įstaigą (ligoninę, polikliniką),
  • Mokyklos socialinį pedagogą arba psichologą, 
  • Vaiko dienos centrus, 
  • Pagalbos telefonu linijas. 

Svarbu atsiminti, kad kiekvienas žinantis ar įtariantis, kad vaikas patiria ar yra patyręs smurtą, privalo pranešti atitinkamai institucijai. Tai – pilietinė pareiga, už kurios nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato bausmes (viešieji darbai, bauda, areštas arba laisvės atėmimas), jeigu nepranešama apie padarytą ar daromą nusikaltimą, grėsmę kito asmens sveikatai ar gyvybei. 

Visos su vaiko teisių apsauga susijusios įstaigos ir organizacijos, sužinojusios apie smurto atvejį prieš vaiką, apie tai privalo informuoti policiją arba Vaiko teisių apsaugos skyriaus (tarnybos) specialistus. 


KAS TEIKIA PAGALBĄ SMURTĄ PATYRUSIAM VAIKUI IR JO ŠEIMAI? 

Lietuvoje smurtą patyrusiems vaikams pagalbą organizuoja savivaldybės. 

Smurto prieš vaikus atvejais pagalbą vaikui ir jo šeimai gali suteikti įvairių sričių ir institucijų specialistai: 

  • vaiko teisių apsaugos skyriai (tarnybos);
  • teisėsaugos institucijos;
  • medicininės įstaigos (vaikų pediatrai, socialiniai darbuotojai, psichologai, ginekologai); 
  • seniūnijų socialiniai darbuotojai; 
  • mokyklose ar globos įstaigose dirbantys socialiniai pedagogai bei psichologai; 
  • nevyriausybinėse organizacijose dirbantys specialistai;
  • specializuotos pagalbos centrai. 

Smurto prieš vaikus atveju savivaldybėse dažniausiai organizuojama socialinių darbuotojų pagalba, kompleksinė specialistų pagalba ir teikiamos psichologinės pagalbos paslaugos. Su smurtą patyrusiais vaikais ir jų šeimomis dirba ir mokyklų socialiniai pedagogai. 

Dėl pagalbos konkrečiu atveju prašome kreiptis į gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybą).