Nors už lango jau nei kvapo sniego nelikę, nors ir tvyro ore gripo nelemtasis virusas, Eržvilko pradinukai su didžiausiu trenksmu vijo žiemą laukan:
– Žiema, žiema, lauk iš kiemo! – šaukė vieni.
– Kadarai, madarai, kadarai, madarai! – skandavo kiti.
– Šurum, burum, šurum, burum! – gąsdino treti…
Daug darbo turėjo daktarai, kurie skiepijo visus norinčius (ir nelabai) nuo gripo. Gausus gražuolių čigonėlių būrys sukosi kaip išmanydamos, vis lemtį pranašavo. Ubagėliai, nešini terbutėmis, taip pat ne veltui vargo – daug kas jų labai gailėjosi. Na, o žydukai savo apsukrumu stebino ne vieną. Jie sugebėjo parduoti ar iškeisti net menkiausią popiergalį!
Kostiumų išradingumas stebino ir atsisukti vertė ne vieną. Todėl buvo nutarta pačius originaliausius apdovanoti diplomais. Mažieji daktarai Nėjus Jusčius ir Simas Rimkus, raganaitė Karina Šliažaitė, čigonė Austėja Atkočaitytė ir velniukas Adrijus Vaivada pelnė gražiausių kaukių apdovanojimus.
Visa kaukėta ir garsi persirengėlių minia patraukė į miestelio aikštę pašokti prie Užgavėnių laužo. Ten Eržvilko kultūros centro darbuotojai vaišino karšta arbata, blynais, riestainiais. Skambant bandonijų muzikai, dalyviai šoko, dainavo, skandavo…
Lašininio ir Kanapinio kova buvo atkakli. Iš pradžių nemažai smūgių praleido paliegęs Kanapinis. Visi ragino jį nepasiduoti, kovoti. Ir tik gausiai palaikymas Kanapinis sukaupė visas jėgas, stipriais mostais gerokai „užmaišė“ nerangiam Lašininiui per šonus. Šis spruko neatsigręždamas. Įkvėpti tokios kovos dalyviai galėjo ir patys pasigalynėti traukdami virvę. O kiek juoko, kiek jėgų ir ryžto žiūrovai išvydo šiose varžybose!
Galiausiai suliepsnojo Užgavėnių laužas. Žinodami, kad Morės deginimas – tai visų negerovių sunaikinimas, pradinukai sugalvojo atsikratyti savo negerais darbeliais, įvairiais kitais nesmagumais. Jie surašė tai ant lapų, įdėjo į Morės krepšį, o šis kad suliepsnojo! Taip gera visiems pasidarė…
Ilona Skrodenienė
