Kelionės – tai labai mėgiama Eržvilko gimnazijos mokytojų kolektyvo atrakcija.Turėdami laisvesnio laiko, jie būtinai apsilanko dar nepabuvotame Lietuvos (ir ne tik) kampelyje. Taip atsitiko ir gruodžio 28 dieną. Pasikvietę drauge nemažai kitų gimnazijos bendruomenės narių, mokytojai išvyko į Nemenčinės miškuose įsikūrusį sovietinį bunkerį.
Tačiau prieš nuvykdami į 1984-uosius, mokytojai aplankė dar senesnius laikus menančią pirmąją Lietuvos sostinę – Kernavę. Muziejuje apžiūrėjo naujai paruoštas ekspozicijas, išklausė gido pasakojimo, pasivaikščiojo Pajautos slėniu, palei kurį lyg Žalčio juosta vingiuoja Neris, užkopė į keturis vienas šalia kito į dangų besistiebiančius piliakalnius, kurie kažkada sudarė stiprų gynybinį centrą kovose su kryžiuočiais. Keliauninkai pasivaikščiojo Baltojo kalno botaniniu taku, sužinojo, kur stovėjo kunigaikščio Vytauto laikų medinė bažnytėlė, kur buvo Kernavės alka – pagonybės laikų aukojimo vieta.
Sušilti prie židinio ir šiltos arbatos puodelio eržvilkiškiai užsuko į Kerniaus barą. Ten laukė sotūs pietūs, desertas bei „laimės šulinio“ atrakcija.
Galiausiai iš istorinės sostinės kelionės dalyviai pasuko Vilniaus link, kur Nemenčinės miško viduryje yra slaptas požeminis dviejų aukštų bunkeris, pastatytas 1984 m., kaip alternatyvi televizijos stotis SSSR atominio karo su JAV atveju. Mokytojai buvo aprengti sovietinėmis šimtasiūlėmis, turėjo atsisveikinti su savo šiuolaikiniais daiktais, mobiliaisiais telefonais. Jie pasinėrė į įtampos ir socialinių keistenybių pilną SSRS piliečio gyvenimą.
Teko nusileisti į požemius, vaikščioti 5 metrų gylyje po gelžbetonio plokštėmis esančiais labirintais, pamatyti sovietines parduotuves, Raudonąjį kampelį, KGB tardytojo kabinetą, Civilinės saugos mokymo centrą, kur teko uoliai mokytis, kaip teisingai dėvėti dujokaukes. Įžengus į sovietinį medicinos kabinetą, ne vienam dalyviui užgniaužė kvapą ten stovintys medicininiai aparatai. Bunkeryje skambėjo tų laikų muzika. Galiausiai šio spektaklio dalyviai, eržvilkiškiai, valgykloje valgė sovietinius pavakarius. Svarbu tai, kad viso šio spektaklio metu mokytojai turėjo besąlygiškai paklusti pareigūno komandoms. Ekskursijai vadovavo ypač griežtas sovietinis milicininkas.
Pagaliau po 3 valandų įtampos, atvėrus bunkerio vartus, pasigirdo Sąjūdžio daina… Laisvos Lietuvos oras pasirodė be galo gaivus.
