Gruodžio 6 dieną Eržvilko kultūros centre įvyko konferencija „Kad giria žaliuotų“. Šimtmečio Lietuvos dainų šventę pasitiksime būtent šiais žodžiais. Tai pareiga suvokti, kas ir kodėl tą girią prieš 100 metų pasodino, ir kaip būtinybę ją išsaugoti tiems, kurie kartu su šia giria žaliuos po mūsų…
Konferencijos dalyviai buvo ir gimnazistai. Pranešimą „Juozapo Gudavičiaus palikimas jaunimui“ skaitė 3 G klasės mokinės Austėja Adomaitytė, Austėja Atkočaitytė ir Audrūnė Bakšytė, kurias parengė istorijos mokytoja Stasė Baužienė. Ši mokytoja surinkusi nemažai medžiagos apie Juozapą Gudavičių, parengė parodą, daugybę metų prisideda prie kompozitoriaus atminimo išsaugojimo.
Renginyje skambėjo eilės, dainos. Pranešimus skaitė Lietuvos teatro ir muzikos akademijos lektorius, Lietuvos varinių pučiamųjų asociacijos įkūrėjas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestrų žanro tarybos pirmininkas Remigijus Vilys, Lietuvos nacionalinio kultūros centro pučiamųjų instrumentų specialistas, žurnalistas, keliautojas, 5 knygų autorius Gerimantas Statinis.
Po konferencijos buvo galimybė nukeliauti į Skliausčių kaime esančią Juozapo Gudavičiaus sodybą, kurioje jis gimė ir augo. Uždegę žvakeles prie neseniai pastatyto koplytstulpio ir Varlaukyje esančio paminklo, skirto kompozitoriams Juozapui Gudavičiui ir jo sūnėnui Jonui Novakauskui, renginio dalyviai apsilankė Varlaukio Švč. Trejybės bažnyčioje, kurioje dar išlikę originalūs balaniniai vargonai. Jais išmokęs groti Juozapas Gudavičius pradėjo savo muzikinį kelią.
Muzikos mokytoja Ieva Šimkūnienė
